Kauno pilis – seniausias istorinis Kauno objektas

+370 687 55263

Užklausa

Žemėlapis

Kauno pilis – seniausias istorinis Kauno objektas

Informacija atnaujinta: 2024-02-12

Kaune, Nemuno ir Neries santakoje stovi didinga Kauno pilis, kurioje susipina gotikinis ir romaninis architektūros stilius. Ši, XIV a. įkurta pilis yra viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių ir šiai dienai yra restauruojama. Šis pastatas yra vienintelis, turintis dvi eiles gynybinių sienų ir yra įsikūręs netoli Santakos parko, dar vadinamo Kauno širdimi, traukiančia apsilankyti Kauno gyventojus bei lankytojus.

Kauno pilies istorija

XIV a. šeštajame – septintajame dešimtmetyje Kauno pilis buvo statoma su tikslu saugoti valstybės centrinę dalį nuo vieno pavojingiausio priešo – Vokiečių ordino. Statinys tapo itin svarbiu strategiškai gynybiniu elementu, saugojančiu Nemuno - Jūros upių apylinkes. Sustiprinti pilies galią, buvo pastatyta ir mūrinė Kauno miesto siena su bokštais. Vienas bokštų yra išlikęs iki šių dienų – tai Malūnininko bokštas. Pilies kiemo sienos buvo 3,5 m. storio ir apie 10 m. aukščio. Keturi flanginiai bokštai, stovintys visuose pilies kampuose, viduje įrengta šaulių šaudymo sistema, skirta šauliams gintis ar pultis parako ginklais, griovys, juosiantys pilį – visa tai Kauno pilį darė stipria tvirtove.

Kauno pilis pirmą kartą paminėta 1361 metais

Šis įstabus pastatas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1361 metais kryžiuočių ordino magistro Vinricho fon Kniprodės laiške. Tais metais, remiantis tyrimais, pilis buvusi dar visiškai nauja ir, galimai, dar nebaigta statyti. Apie šią nuostabią pilį sukurta daug įvairiausių legendų. Tikėta, jog Kauno pilies prieigose prasmego Bonos Sforcos kariuomenė. Legenda sako, kad kariuomenė vis dar yra po žeme ir laukia, kada Kauną ištikus bėdai, galės vėl iškilti. Gilioje senovėje žmonės pasakodavo, kad nakties metu iš po žemių galima išgirsti arklių žvengimą, ginklų žvanginimą bei besikalbančius karius. XVI a. pilyje taip pat veikė kalėjimas. Manoma, kad šioje įstaigoje kentėjusios sielos lyg šiol vaidenasi šiame pastate.

Pilies sugriovimas 1362 metais

1362 metais kryžiuočiams užpylus griovus, saugojančius pilį ir įsiveržus vidun, gynėjai neatlaikė puolimo ir pilis buvo sugriauta, teko ją atstatyti. Manoma, kad pilis buvo atstatyta kunigaikščio Vytauto valdymo metu. Pirmosios pilies fragmentai nors ir išlikę, žmonėms yra neprieinami – sakoma, kad žmonės, juos išvydę, įmins mitinio žvėries slepiama mįslę.

Valdė skirtingi šeimininkai

Pilį metai iš metų valdė vis skirtingi valdovai ir tik 1404 m. ją galutinai atsikovojo lietuviai. Kauno pilis savo strateginę reikšmę prarado jau 1408 metais, nes Kaunui buvo suteikta Magdeburgo teisė ir pagrindiniai miesto įvykiai bei gyvenimas persikėlė į Turgaus aikštę, kuri dabar žinoma Rotušės vardu. Po Žalgirio mūšio, 1410 metais, kunigaikštis Vytautas pilyje priimdavo svečius ir pastatas tapo reprezentacinis. Po Vytauto Didžiojo mirties, Kauno pilis tapo seniūno rezidencija ir buvo pritaikyta įvairiems administraciniams poreikiams. Vėliau, XVII a., dalis pilies nukentėjo nuo Neries upės bangų ir vykusių karų. Po to sekė Rusijos imperijos gyvavimo laikotarpis, kuomet Kauno pilis tapo Rusijos kariuomenės įgulos namais – dėl šios priežasties objektas pradėjo nykti. XX a. pilis pradėta restauruoti A. Smetonos, E. Volterio iniciatyva, šiai dienai šis objektas išdidžiai stovi atrestauruotas Kauno širdyje ir kviečia apsilankyti.